pjaustyti

pjaustyti
pjáustyti, -o, -ė iter. pjauti. 1. R, K peiliu ar kuo kitu aštriu raižant dalyti į dalis, smulkinti: Pjaustyk mėsą, graižyk burokus J. Kiaulėm žoles pjáusto Dkš. Kaip gera duoną riekėm pjaustyt pietų metu šeimos būry! E.Miež. Kurgi tas mano peilis, tabokos pjáustomas? Mžš. Peilis dailiai skūras pjausto Sz. Aš, matai, nepjáusčiau nagų JnšM. Dantys kaip jei medžių pjáustomojo pjūklo Pln. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt, rėžyt, kankint DP5. Pjáustyta putra – makaronynė Lk. ^ Neduoda, nor tu jam nagus pjáustyk Lp. Tu jį pjáustyk – jis nepasakys Al. Peilis pjausto, o kraujo nė lašo (duonos raikymas) Pnd. ║ prk. judant per ką rėžti, kirsti paviršių, plotą: Žaibai pjausto dangų, perkūnas be atvangos trankosi rš. Laivai lėtai pjaustė vandenį sp. ║ žeisti kuo aštriu: Aštrūs švendrų ir kitokių žolių lapai pjaustė kojų blauzdas rš. Jis arklių be reikalo nenervina, atvarslais žandų be reikalo nepjausto Vaižg. 2. drožinėti, rantyti: Kam tą žilvitį pjáustai? Mžš. Vardą ant medžio žievės pjáustyti NdŽ. 3. refl. peiliu badytis: Paskutinis žmogus, kuris drįsta peiliu pjáustytis Dkš. 4. dažnai vieną po kito pjauti mėsai, skersti: Nepjáustysiu dar kol kas [gaidžių] Str. Rudenį pjáusto aveles Dv. 5. pjaudinėti, šienauti: Vasarojų po truputį pjáustom Trs. 6. daryti operaciją. | refl.: Pjáustytis daugiau n'įšnekys Jrb.
◊ šìrdį pjáustyti skaudinti, jaudinti: Tavo širdis nežiūr, kad kalba tokia mano širdį pjausto V.Kudir.
\ pjaustyti; apipjaustyti; atpjaustyti; įpjaustyti; išpjaustyti; nupjaustyti; panupjaustyti; papanupjaustyti; papjaustyti; perpjaustyti; prapjaustyti; pripjaustyti; supjaustyti; užpjaustyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • pjaustyti — pjáustyti vksm. Sūrį pjáustykite karštamè vandenyjè palaikýtu peiliù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mėsinėti — mėsinėti, ėja, ėjo tr. 1. K paskerstą gyvulį darinėti, pjaustyti gabalais: Papjovus gyvolį, reik mėsinėti, t. y. pjaustyti mėsą į šmotus, į dalis J. | prk.: Tik pamėgink atsigult [į ligoninę], tai te taũ mėsinėję mėsinė̃s (operuos) Užp. Jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papjaustyti — iter. papjauti. 1. J su kuo aštriu kiek pasmulkinti: Jam lašinių papjaustė, kiaušinių paleido Kp. Lašinių papjaustyta, ir kepa Nmč. Bulbas papjausto drabnai ir verda, [v]andeniu užpylę Pb. | refl. tr.: Pirmiausia mes pasipjaustėm gero kumpio,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pjaustymas — sm. (1) 1. K → pjaustyti 1: Malkų pjaustymas rš. 2. operacijos darymas, pašalinimas ko pjaustant: Daktarai dažnai pjaustymu ir deginimu ligonimis padest MP71. Jį pjaustė (darė operaciją), nū to pjaustymo nesveikas Vn. Ji bijo to pjaustymo i tų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raižyti — raižyti, o, ė DŽ, raižyti, raĩžo, raĩžė DŽ, NdŽ iter. 1 rėžti. 1. K, M aštriu įnagiu negiliai pjaustyti: Norint pastorinti vyšnias, slyvas, raižoma žievė rš. Su saidru raižyk blakstieną, kad kraujis išsrustų J. Jį kankino skausmai, tartum… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skaldyti — skaldyti, o ( ija N, yja [K]), ė ( ijo N) K, Rtr; N iter. skelti. 1. tr. SD361, R, Sut, I, L, Nmč, End, Plm, Zt, Pb, Dl, Všn daug kartų skeliant, smulkinti į dalis, į gabalus: Skaldau medžius, akmenis J. Malkos skaldyt – sunkus darbas senam Skdt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pjaustytuvas — pjaustytùvas dkt. Pjáustyti plėvẽlę pjaustytuvù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apipjaustyti — iter. apipjauti. 1. SD223, R64, K, Dv aplink kiek nupjaustyti: Mėsas nuo kaulo apipjaustyk J. Duok alupką (pieštuką) appjaustyt (nudrožti) Mrp. | refl. tr.: Šitą obuolį gali valgyt, tik apsipjaustyk truputį Rm. 2. suraižyti: Vaikai stalą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžargui — 2 apžarguĩ praep. 1. su gen. abipus: Gavo žemės apžarguĩ kelio Grk. Mano kelias apžarguĩ tilto Rs. Ožį [malkoms pjaustyti] pastatė apžarguĩ slenksčio Skr. 2. su acc. prieš (kurią dieną) ir po (jos): Geriausias laikas rugius sėti apžarguĩ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”